- vienašlaitis
- vienašlaĩtis, -ė adj. (2) NdŽ, DŽ1 kuris su vienu šlaitu, nuolydžiu (ppr. apie stogą): Atviros vienašlaitės gonkelės labiausiai paplitusios pietryčių Lietuvoje rš. Vienašlaičių šiltnamių tėra įstiklinta tik viena pusė, kuri atkreipta į pietus rš.
Dictionary of the Lithuanian Language.